Kiek iš tikrųjų dirbame per 8 valandų darbo dieną?

Visi esame girdėję tą seną kaip pasaulis frazę: „Darbo diena – 8 valandos“. Bet ranka ant širdies, ar tikrai visas tas valandas praleidžiame produktyviai dirbdami? Turbūt nustebsite sužinoję tikruosius skaičius!

Ką rodo tyrimai?

Tyrimas po tyrimo patvirtina – realus darbingumas tikrai nesiekia aštuonių valandų. Štai ką atskleidžia mokslininkų išvados:

„Vouchercloud“ 2017 m. atliktas tyrimas nustatė, kad vidutinis biuro darbuotojas iš 8 valandų darbo dienos produktyviai dirba tik apie 2 valandas ir 53 minutes. Ar ne šokiruojanti žinia?

JAV kompanija „RescueTime“ 2019 m. išanalizavo 185 milijonus darbo valandų ir atskleidė, kad dauguma žmonių sugeba išlaikyti didžiausią produktyvumą tik 2–3 valandas per dieną.

Harvardo universiteto ekonomistų 2020 m. atliktas tyrimas parodė, kad nuotolinio darbo sąlygomis produktyvumo rodikliai svyruoja – kai kurie žmonės dirba efektyviau, tačiau vidutinis produktyvumas retai viršija 4–5 valandas per dieną.

Kas ėda mūsų darbo laiką?

Pažvelkime į veiklas, kurios labiausiai mažina mūsų darbo valandas:

1. Socialiniai tinklai. Apklausos rodo, kad darbuotojai vidutiniškai praleidžia apie 1,5 valandos socialiniuose tinkluose darbo metu.
2. Asmeniniai reikalai internete. Nuo elektroninio pašto tikrinimo iki apsipirkinėjimo – tai „suvalgo“ dar maždaug 1 valandą.
3. Pertraukos kavai ir užkandžiams. Jos užima vidutiniškai 45 minutes per dieną.
4. Pokalbiai su kolegomis ne darbo temomis – apie 40 minučių.
5. Susirinkimai. Tyrimai rodo, kad 30–50% susirinkimų laiko yra neproduktyvus.
6. Interneto naršymas. Tai apima įvairias veiklas – nuo naujienų skaitymo iki įvairių internetinių platformų lankymo. Kai kurie darbuotojai per pertraukas gali užsukti ir į internetinius kazino puslapius, ieškodami trumpalaikės pramogos. Svarbu pažymėti, kad tokios veiklos turėtų būti vertinamos atsakingai, nes jos gali turėti įtakos darbo produktyvumui. Statistika rodo, kad naršymas internete „suvalgo“ vidutiniškai 45 minutes darbo laiko kasdien.
7. Darbų perjunginėjimas. Kaskart, kai perjungiame užduotis, prarandame 20–25 minutes, kol vėl įsitraukiame į darbą.

Kodėl taip nutinka?

Čia susiduriame su įdomiu paradoksu – žmogaus smegenys tiesiog nėra sukurtos išlaikyti koncentraciją 8 valandas be pertraukos! Mokslininkai teigia, kad mūsų koncentracijos laikas yra ribotas.

„Microsoft“ tyrimas 2021 m. nustatė, kad žmogaus gebėjimas išlikti visiškai sutelktam retai viršija 90 minučių be pertraukos. Po to reikia poilsio, kitaip produktyvumas drastiškai krenta.

Ar žinojote, kad garsieji protinio darbo atstovai dirbo gerokai trumpiau nei 8 valandas? Charles Darwinas dirbdavo tik 3–4 valandas per dieną, o Nobelio premijos laureatas Ernest Hemingway – vos 6 valandas, ir tai anksti ryte.

Kaip pagerinti produktyvumą?

Jeigu esame produktyvūs vos 3–5 valandas, ar tai reiškia, kad likusį laiką turėtume tiesiog dykinėti? Žinoma, kad ne!

Štai keletas patarimų, kaip pagerinti produktyvumą:

1. Pomodoro technika. 25 minutės darbo, 5 minutės poilsio. Po keturių tokių ciklų – ilgesnė 15–30 minučių pertrauka.
2. Svarbiausias užduotis atlikite ryte. Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių produktyviausi yra pirmoje dienos pusėje.
3. Suskirstykite darbus pagal svarbą. Koncentruokitės į 20% darbų, kurie atneša 80% rezultatų.
4. Suplanuokite pertraukas. Taip, pertraukos yra būtinos! Geriau suplanuota 10 minučių pertrauka nei valanda neproduktyvaus sėdėjimo prie kompiuterio.
5. Ribokite susirinkimų laiką. Daugelis kompanijų jau įvedė „susirinkimų laisvą trečiadienį“ ar panašias praktikas.

Ką daro sėkmingos įmonės?

Įdomu tai, kad vis daugiau įmonių pripažįsta šį faktą ir eksperimentuoja su trumpesne darbo diena.

Švedijoje atliktas eksperimentas su 6 valandų darbo diena parodė, kad trumpesnė darbo diena lėmė mažesnį darbuotojų sergamumą ir didesnį produktyvumą. Islandijoje 2015–2019 m. vykdytas eksperimentas su 4 dienų darbo savaite atskleidė, kad produktyvumas nesumažėjo, o darbuotojų pasitenkinimas išaugo.

Lietuvoje taip pat matome pokyčius. Kai kurios IT įmonės siūlo lankstų darbo grafiką, galimybę dirbti iš namų ar trumpesnes penktadienių darbo valandas. Ar tai nerodo, kad tradicinis 8 valandų modelis jau atgyveno?

Taigi, realybė tokia – dauguma mūsų produktyviai dirba tik 3–5 valandas per dieną. Kitas laikas paskirstomas tarp įvairių pertraukų, socialinių tinklų, pokalbių ir internetinės veiklos, į kurią įeina naršymas, naujienos, asmeniniai reikalai ir įvairios pramogos.

Ar tai blogai? Nebūtinai. Galbūt metas pripažinti, kad žmogaus smegenys tiesiog nėra sukurtos nepertraukiamai koncentracijai 8 valandas per dieną, ir pradėti ieškoti naujų, efektyvesnių darbo modelių.

O jūs? Kiek valandų per dieną jaučiatės tikrai produktyvūs? Galbūt laikas permąstyti, kaip planuojate savo darbo laiką?