Sausio vidurys Plungės rajono gyventojams tapo rimtu išbandymu. Po tris paras trukusios pūgos, kurią lydėjo staigūs temperatūros svyravimai ir gausus snygis, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis oficialiai patvirtino: rajone skelbiama speciali situacija. Šis sprendimas priimtas po skubiai sušaukto Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdžio, įvertinus kritinę kelių būklę, elektros tiekimo sutrikimus ir grėsmę viešajam saugumui.
Gamta diktuoja savo taisykles
2026-ųjų žiema Lietuvoje prasidėjo permainingai, tačiau būtent sausio antroji savaitė Žemaitijos aukštumoms atnešė didžiausių nuostolių. Per pastarąsias 72 valandas Plungės rajone iškrito rekordinis kritulių kiekis – vietomis sniego danga pasiekė 45–55 centimetrų storį, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei sausio mėnesio norma. Situaciją dar labiau apsunkino stiprus, iki 22–25 m/s gūsiuose siekiantis vėjas, kuris atvirose vietose suformavo net 1,5 metro aukščio pusnis.
Dėl vadinamojo „šlapio sniego“ ir vėliau sekusio staigaus šaltuko (temperatūrai nukritus iki -18°C), ant elektros linijų ir medžių susiformavo storas apledėjimo sluoksnis. Tai sukėlė masinius elektros tinklo gedimus. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, sausio 16-osios rytą Plungės rajone be elektros buvo likę daugiau nei 3 200 vartotojų, o pasiekti gedimo vietas elektrikams trukdė neišvažiuojami keliai.
Mero pozicija – saugumas – prioritetas
Plungės rajono savivaldybė į situaciją reagavo operatyviai, tačiau pripažįstama, kad turimi ištekliai dirba ties galimybių riba. Meras Audrius Klišonis pabrėžė, kad specialios situacijos paskelbimas leidžia savivaldybei lanksčiau valdyti biudžeto lėšas, pasitelkti privačių rangovų techniką bei, esant reikalui, kreiptis pagalbos į kariuomenę ar kaimynines savivaldybes.
„Šiuo metu mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad nė vienas vienkiemio gyventojas neliktų atkirstas nuo pagalbos. Esame mobilizavę visą turimą techniką, tačiau gamta šįkart stipresnė. Prašau gyventojų kantrybės ir supratingumo: pirmiausia valomi keliai į ligonines, strateginius objektus ir pagrindines transporto arterijas,“ – teigė Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
Infrastruktūros paralyžius ir skaičiai
Specialistai skaičiuoja, kad vienos dienos ekstremalių sąlygų valdymas savivaldybei kainuoja tūkstančius eurų, viršijančių suplanuotą biudžetą. Štai keletas statistinių rodiklių, iliustruojančių situacijos rimtumą:
- Kelių valymas: rajone dirba 14 specializuotų transporto priemonių, kurios per parą vidutiniškai sunaudoja apie 3,5 tonos druskos ir smėlio mišinių, tačiau pūga kelius vėl užneša per 30 minučių.
- Švietimas: dėl sudėtingų eismo sąlygų 12-oje rajono ugdymo įstaigų pamokos vyksta nuotoliniu būdu, nes mokykliniai autobusai negali saugiai pasiekti atokesnių kaimų.
- Sveikatos apsauga: greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobiliai per pastarąją parą 8 kartus strigo pusnyse, jiems į pagalbą teko kviesti ugniagesius-gelbėtojus.
- Komunalinės paslaugos: Dėl elektros trikdžių sutriko vandens tiekimas 4 gyvenvietėse, kur vandens siurblinės liko be maitinimo.
Bendruomeniškumas stichijos akivaizdoje
Nors technika dirba be sustojimo, didžiausią svorį šiuo metu neša patys bendruomenės nariai. Plungės rajono seniūnijose fiksuojami neeiliniai savitarpio pagalbos atvejai. Vietos ūkininkai, turintys galingus traktorius, savo iniciatyva valo kelius iki kaimynų namų, neimdami jokio mokesčio.
Savivaldybė įsteigė laikiną pagalbos liniją, kuria senyvo amžiaus žmonės ar ligoniai gali kreiptis dėl maisto produktų ar malkų pristatymo. Socialiniai darbuotojai, lydimi seniūnų, pėsčiomis lanko atokiau gyvenančius asmenis, kad įsitikintų, ar jų namuose užtenka šilumos.
Prognozės ir rekomendacijos
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad artimiausiomis paromis vėjas rims, tačiau šaltis stiprės. Tai reiškia naujus iššūkius – apledėjusią kelio dangą ir galimus vamzdynų trūkimus. Plungės rajono savivaldybė rekomenduoja gyventojams:
- Vengti nebūtinų kelionių: jei įmanoma, likti namuose ir dirbti nuotoliniu būdu.
- Pasirūpinti atsargomis: turėti bent 3 parų maisto, vandens ir būtinų vaistų atsargas.
- Kuro saugumas: naudojant generatorius ar papildomus šildymo prietaisus, griežtai laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių.
- Komunikacija: laikyti telefonus įkrautus, o pastebėjus pavojingai nukrypusius laidus ar nuvirtusius medžius – nedelsiant pranešti numeriu 112.
Nors speciali situacija kelia sumaištį įprastame gyvenimo ritme, meras A. Klišonis patikino, kad situacija yra kontroliuojama. „Mes žinome kiekvieną probleminį tašką. Tai yra kantrybės ir susitelkimo egzaminas, kurį Plungė išlaikys,“ – optimizmo neprarado rajono vadovas.
Ši pūga dar kartą priminė apie investicijų į regionų infrastruktūros atsparumą būtinybę. Tikėtina, kad po šios žiemos bus peržiūrėti planai dėl papildomų sniego valymo pajėgumų įsigijimo bei elektros linijų požeminio tiesimo prioritetų, tačiau šiandien pagrindinis mūšis vyksta Plungės rajono keliuose ir gatvėse.
Detaliau skaitykite : Regionų naujienos
Parašykite komentarą