Kiekvienas verslas, nesvarbu, ar tai būtų didžiulė gamykla, ar nedidelė biuro komanda, susiduria su atsakomybe už savo žmones. Darbuotojų sauga – tai ne tik formalumas, kurį reikia „uždėti varnelę“ dokumentuose. Tai – nuolatinis rūpestis žmonėmis, kurie kasdien kuria vertę įmonei. Ir būtent čia į sceną žengia civilinė sauga – visapusiškas požiūris į pasiruošimą galimiems pavojams darbe ir už jo ribų.
Tačiau ar dažnai verslas sustoja ir tikrai įvertina galimus pavojus – ne tik gaisrus ar elektros gedimus, bet ir stichines nelaimes, cheminius incidentus, netgi informacinius pavojus? Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra civilinė sauga, kodėl ji itin svarbi darbuotojų saugai, kokių iššūkių Lietuva susiduria šioje srityje, bei kaip verslas gali pasiruošti netikėtumams.
Kas yra civilinė sauga ir kaip ji susijusi su darbuotojų sauga?
Civilinė sauga – tai kompleksas priemonių ir veiksmų, skirtų apsaugoti žmones, materialines vertybes ir aplinką nuo ekstremalių situacijų. Ji apima ne tik reagavimą į nelaimes, bet ir jų prevenciją, paruošiamąsias pratybas bei darbuotojų informavimą.
Darbuotojų sauga – tai šios sistemos dalis, orientuota į tai, kad kiekvienas žmogus darbo vietoje jaustųsi saugus tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Tai apima ir tinkamą darbo vietos įrengimą, ir nuolatinį pavojų vertinimą bei jų šalinimą.
Kaip sako civilinės saugos specialistas Tomas: „Daugelis verslų vis dar civilinę saugą supranta kaip formalumą, tačiau iš tiesų tai gyvas mechanizmas – veikiantis tada, kai jo labiausiai reikia. Ir jei jis tinkamai nesutvarkytas – gali kainuoti labai brangiai.“
Istoriniai faktai apie civilinę ir darbuotojų saugą Lietuvoje ir pasaulyje
Civilinė sauga kaip sistema Lietuvoje pradėjo formuotis dar sovietmečiu, kai buvo kuriamos priešgaisrinės, medicininės ir techninės reagavimo tarnybos. Po nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, civilinė sauga perėjo prie vakarietiško modelio – akcentuojama prevencija, pasirengimas ekstremalioms situacijoms ir visuomenės įtraukimas.
2004 metais Lietuvoje įsigaliojo Civilinės saugos įstatymas, kuris iki šiol sudaro pagrindą tiek valstybės, tiek verslo civilinės saugos sistemoms. Vienas svarbesnių pokyčių – darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ne tik kasdienėse situacijose, bet ir esant stichinėms nelaimėms ar karo grėsmei.
Pasauliniu mastu darbuotojų sauga pradėta aktyviai reglamentuoti XX a. pradžioje, kai industrializacijos banga atnešė ne tik technologinį progresą, bet ir didelius pavojus žmonių sveikatai. 1919 m. buvo įkurta Tarptautinė darbo organizacija (ILO), kuri iki šiol prižiūri ir kuria saugaus darbo standartus.
Su kokiais iššūkiais susiduria verslas Lietuvoje?
Lietuvoje verslai vis dažniau įgyvendina darbuotojų saugos programas, tačiau vis dar susiduriama su keliais esminiais iššūkiais:
- Civilinės saugos planų trūkumas: Dalis įmonių neturi išsamių ekstremalių situacijų valdymo planų, o jei ir turi – jie neaktualizuojami ar neatitinka realybės.
- Mokymų trūkumas: Darbuotojai dažnai nežino, kaip elgtis gaisro ar evakuacijos atveju. Reguliarūs mokymai ir pratybos vis dar nėra įprasta praktika.
- Psichologinė sauga: Darbuotojų sauga apima ir emocinę sveikatą. Patyčios, stresas ar perdegimas – taip pat saugos pažeidimai.
- Neinvestuojama į civilinę infrastruktūrą: Daugelis verslų neturi evakuacijos schemų, pirmosios pagalbos priemonių ar bendravimo plano su savivalda nelaimės atveju.
Lietuvos verslo sektorius jau žengia į priekį, tačiau tam, kad civilinė sauga veiktų efektyviai – reikia sistemingo požiūrio ir nuolatinio atnaujinimo.
Civilinės saugos privalumai ir trūkumai verslui
Privalumai:
- Mažesnė nelaimių rizika: Gerai paruoštas verslas sumažina pavojų darbuotojams ir turtui.
- Geresnis įvaizdis: Socialiai atsakingos įmonės, rūpinčios darbuotojų sauga, yra labiau vertinamos tiek klientų, tiek partnerių.
- Greitesnis atsigavimas po krizių: Turint civilinės saugos planą, verslas gali greičiau atkurti veiklą po nelaimės.
- Teisinė apsauga: Vykdydami teisės aktų reikalavimus, darbdaviai sumažina atsakomybės riziką.
Trūkumai:
- Reikalauja investicijų: Mokymai, įranga, konsultacijos – visa tai kainuoja.
- Reikia laiko ir planavimo: Paruošti civilinės saugos planą nėra greitas darbas, tai reikalauja žinių ir pasiruošimo.
- Kartais susiduriama su pasipriešinimu: Kai kuriems darbuotojams civilinė sauga atrodo kaip „biurokratinis triukšmas“, ypač jei neįvyksta realių situacijų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
1. Ar kiekvienas verslas privalo turėti civilinės saugos planą?
Taip. Pagal Lietuvos įstatymus, kiekviena įmonė, turinti daugiau nei 50 darbuotojų, privalo turėti parengtą civilinės saugos planą. Mažesnėms įmonėms tai rekomenduojama.
2. Ką turėtų apimti darbuotojų saugos instruktažas?
Instruktažas turėtų apimti pavojų identifikavimą, elgesio taisykles ekstremalių situacijų metu, pirmosios pagalbos žinias, evakuacijos tvarką.
3. Kaip dažnai reikia vykdyti civilinės saugos mokymus?
Rekomenduojama bent kartą per metus vykdyti teorinius ir praktinius mokymus. Priklausomai nuo veiklos pobūdžio, dažnumas gali būti didesnis.
4. Ar civilinė sauga taikoma tik gamybinėms įmonėms?
Ne. Ji svarbi ir paslaugų sektoriuje, administracinėse įstaigose, net ir mažose įmonėse ar startuoliuose.
5. Ką daryti, jei neturime civilinės saugos specialisto?
Galima samdyti išorinį konsultantą ar specialistą, kuris padės sudaryti planą ir apmokyti darbuotojus.
Saugus verslas – sėkmingas verslas
Civilinė sauga nėra kažkas, ką galima atidėti rytojui. Tai – procesas, kuris turi vykti šiandien, kiekvieną dieną. Darbuotojų sauga – ne tik įstatymo reikalavimas, bet ir verslo etikos pagrindas. Rūpindamiesi savo žmonėmis, verslai ne tik mažina riziką, bet ir stiprina vidinę kultūrą, motyvaciją bei pasitikėjimą.
Lietuvoje jau turime stiprių pavyzdžių, kaip civilinė sauga integruojama į kasdienį verslo gyvenimą. Kuo daugiau įmonių žengs šiuo keliu, tuo saugesnė bus ne tik darbo aplinka, bet ir visa visuomenė.
Parašykite komentarą